Lena Dudinskaja: „Esu laiminga Lietuvoje ir kam man dviratį išradinėti svetur“?

2014/10/13

Grožio salono „Bomond“ meistrė Lena Dudinskaja jau kraunasi lagaminus į Londoną. Du kartus metuose ji keliauja į „Vidal Sassoon“ akademiją, iš kur parsiveža plaukų mados naujovių. Apie jas – po lapkričio 9 d. renginio, kuriame bus pristatytos 2015 m. pavasario ir vasaros plaukų kirpimo, dažymo ir sušukavimo tendencijos. O šįkart – apie su plaukais nesusijusias patirtis (išskyrus nuotykį duše) Londone.

Kokia būsena, koks veiksmas, galbūt – skonis jums pirmiausia siejasi su Londonu?

Tai yra apsilankymas teatre. Londone būtinai einu į spektaklius, miuziklus. Šiuo metu esu atradusi sau modernaus meno ir šokio teatrą. Garsas – kaip geriausiame kine, moderniausios vaizdo projekcijos – Londono teatruose pasijunti kaip kitoje planetoje ir tas jausmas yra ypatingas. Lietuvoje to nepatirsi.

Ar į kelionės programą įeina ir apsipirkimas?

Jei tik yra pirkti tinkama nuotaika – mielai.Iš Londono stengiuosi parsivežti bent vieną madingą drabužį, kuriuo apsivilkusi pristatysiu naujausias plaukų mados tendencijas. Stengiuosi, kad mano apranga derėtų prie visos seminaro dvasios ir kad Londono seminare būtų kuo daugiau.

Į jūsų tendencijų pristatymus ir „Master Class“ seminarus susirenka 100-150 kirpėjų iš visos Lietuvos. Ar jaučiate scenos baimę?

Ne. Man labai patinka būti scenoje ir dalintis žiniomis. Gera būti reikalingai, todėl baimės nėra. Didesnį nerimą jausdavau žinodama, kad kažko apie kirpimus ar dažymus aš galiu nežinoti. Bet, metams bėgant, jau ir to 1-2 procentų abejonės aš sau nebeleidžiu.

Kaip vertinami jūsų pedagoginiais gebėjimai?

Bus nekuklu, bet meistrai sako, kad man sekasi mokyti. Iš pusės žodžio suprantu, kas žmogui neaišku. Į mano vedamas meistriškumo pamokas kirpėjai iš visos Lietuvos atvyksta jau ne vienerius metus ir man tai –pakankamas rodiklis.

Teko matyti seminarų, kuriuose akivaizdu, kad dėstytojas nė neketina dalintis žiniomis kaip padaryti tai, ką jis rodo…

Geras klausimas. Man su tuo nėra tekę susidurti. Nors iš vienos kirpėjos pastabos, kuri sakė, kad per mano seminarus nėra jausmo, jog kažkas būtų slepiama, aš suprantu, kad taip vyksta kažkur kitur. Mano nuomone, taip elgtis yra nesąžininga. Tikiu bumerango dėsniu: ką paleidi, tas sugrįžta. Ir jei pradėčiau savo seminaruose elgtis nesąžiningai, į juos tiesiog nebesusirinktų žmonių.

Ar jums nepabodo į tą patį miestą vykti daugybę metų?

Priešingai, per 18 metų nuolatinių kelionių Londonas man virto antrais namais. Turiu ten bičiulį, kuris daug keliauja ir jei kai atvykstu aš, jo mieste nėra, jis mielai užleidžia man savo butą pačiame Londone centre. Esu jam už tai labai dėkinga, nes daugybę metų galiu gyventi toje pačioje gatvėje, tame pačiame name, su tuo pačiu vaizdu per langą rytais gerti kavą.

Beje, Londone žinau daugiau gatvių nei Vilniuje. Vilniuje aš kursuoju maršrutu darbas-namai, o Londone daug vaikštau pėsčiomis: po parkus, sodus, muziejus, jei pavyksta, vykstu į Vindzoro miestelį Berkšyro grafystėje, kur įsikūrusi Didžiosios Britanijos karalienės vasaros rezidencija – į dalį jos įleidžiami turistai, o pilys, kaip ir visas monarchijos palikimas, mane labai traukia. Ačiū Dievui, Londono dėka aš turiu bent dvi progas per metus kaip reikiant pasivaikščioti. (Juokiasi.)

Gal Londone esate patyrusi kokių smagių britiškų nuotykių?

Hm… nežinau, kiek tai nuotykis, bet kad britiškas – tai tikrai. Nes niekur Europoje nėra tokių viešbučių kaip Londono centre. O istorija buvo tokia: kai mano jau minėtasis bičiulis neužleido man savo buto, nes pats tuo metu buvo mieste, išsinuomojau viešbutį. Išsirinkau esantį centre, 3 žvaigždučių. Mano kambarys buvo turbūt du metrai prie dviejų. Nebuvo net kur lagamino pasidėti, o prausiantis duše mane apimdavo abejonės, ar tikrai pavyks išsiplauti galvą, nes erdvės rankai pakelti virš galvos tiesiog nebuvo. Bijojau, kad per tą viešnagę Londone manęs neištiktų kokia depresija ar klaustrofobijos priepuolis. (Juokiasi.)

Ką parsivežate iš kiekvienos kelionės?

Jei tik randu gražesnę ar kažkuo išsiskiriančią, perku vėduoklę. Jas kolekcionuoju.

Labai daug kirpėjų emigravo ir būtent į Londoną. Kaip jūsų neištiko toks likimas?

Esu laiminga Lietuvoje ir kam man dviratį išradinėti svetur? Jaučiuosi save realizavusi namuose, čia gavau iš gyvenimo tai, ko norėjau. Nors Londoną labai mėgstu, myliu ir jaučiu jam nostalgiją kai ilgiau nenuvažiuoju ir net kai jau reikia iš jo išvykti, bet gyventi ten ar dirbti negalėčiau.

Kodėl?

Viena iš priežasčių – didžiuliai atstumai. Gal dėl to, kad esu pripratusi prie mažo miesto, o gyvenu apskritai užmiestyje, tokį molekulių susigrūdimą ir chaosą koks yra Londone galiu ištverti kelias dienas. O po jų man vis dažniau reikia pabūti vienai, kokiame parke – toliau nuo gyvenimo cirko.

Kokius kasdienius gyvenimo malonumus sau leidžiate?

Kol orai leido, vakarais maudydavausi baseine – turime įsirengę sodyboje. Gyvename užmiestyje, didelėje gražiai mūsų pačių su vyru įsirengtoje sodyboje. Man tai – didžiulis kasdienis malonumas.